REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS


Domas Juzėnas | jdvisual.lt

Paskutiniu metu vis labiau stebiuosi ir džiaugiuosi Lietuvos automanais. Ir ne tik dėl to, kad į dienos šviesą išlenda vis naujų projektų. Vis dažniau džiugina automobiliai, kuriuos pasirenka automanai. Pagaliau atsiranda žmonių, kurie pasiryžta imtis ne tipinių, populiarių modelių modifikavimo, o daro kažką išskirtinio ir rečiau sutinkamo automaniškų projektų pasaulyje.
Turbūt kiekvienas, kuris domisi autokultūra ar konstruoja kažką savo garažuose, užmeta akį į automobilių entuziastams skirtus forumus, pasižiūrėti kas ir ką gero gimdo. Nevengiu to padaryti ir aš, karts nuo karto užmesti akį į lietuviškus forumus ir pacekavinti kas vyksta garažuose. Jeigu ne mano smalsumas, vargu, ar būčiau apie jį sužinojęs iš pirmų lūpų. Kaip dabar pamenu: skeptiškai perskaičiau Martyno įrašą su pirmosiomis automobilio nuotraukomis ir projekto ateities planus. Tuomet galvojau - „Nu ką tu ten iš Opelio padarysi...“
Pats Martynas savo sukurtą temą atnaujindavo pakankamai retai. Todėl nenuostabu, jog ji labai greitai pasislinko į projektų apačią ir buvo pamiršta. Tačiau pats Martynas, tyliai, bet užtikrintai ėjo užsibrėžto tikslo link.
Vieną rugpjūčio savaitgalį, lankydamasis kaimynėje Latvijoje vykusiame „Low as Bass“ renginyje, pamačiau Martyno „Opelį“ gyvai, stovintį šalia kitų projektų, šviežiai surinktą ir pabaigtą. Užteko apeiti kelis ratus aplink mašiną ir be jokių abejonių norėjau iškelti abudu nykščius į viršų. Negalėjau praleisti progos, tad tuoj pat sutarėme, jog reikia susitikti bei plačiau pakalbėti apie projekto sukeltus vargus ir džiaugsmus.


Domas Juzėnas | jdvisual.lt

Paskutiniu metu vis labiau stebiuosi ir džiaugiuosi Lietuvos automanais. Ir ne tik dėl to, kad į dienos šviesą išlenda vis naujų projektų. Vis dažniau džiugina automobiliai, kuriuos pasirenka automanai. Pagaliau atsiranda žmonių, kurie pasiryžta imtis ne tipinių, populiarių modelių modifikavimo, o daro kažką išskirtinio ir rečiau sutinkamo automaniškų projektų pasaulyje.
Turbūt kiekvienas, kuris domisi autokultūra ar konstruoja kažką savo garažuose, užmeta akį į automobilių entuziastams skirtus forumus, pasižiūrėti kas ir ką gero gimdo. Nevengiu to padaryti ir aš, karts nuo karto užmesti akį į lietuviškus forumus ir pacekavinti kas vyksta garažuose. Jeigu ne mano smalsumas, vargu, ar būčiau apie jį sužinojęs iš pirmų lūpų. Kaip dabar pamenu: skeptiškai perskaičiau Martyno įrašą su pirmosiomis automobilio nuotraukomis ir projekto ateities planus. Tuomet galvojau - „Nu ką tu ten iš Opelio padarysi...“
Pats Martynas savo sukurtą temą atnaujindavo pakankamai retai. Todėl nenuostabu, jog ji labai greitai pasislinko į projektų apačią ir buvo pamiršta. Tačiau pats Martynas, tyliai, bet užtikrintai ėjo užsibrėžto tikslo link.
Vieną rugpjūčio savaitgalį, lankydamasis kaimynėje Latvijoje vykusiame „Low as Bass“ renginyje, pamačiau Martyno „Opelį“ gyvai, stovintį šalia kitų projektų, šviežiai surinktą ir pabaigtą. Užteko apeiti kelis ratus aplink mašiną ir be jokių abejonių norėjau iškelti abudu nykščius į viršų. Negalėjau praleisti progos, tad tuoj pat sutarėme, jog reikia susitikti bei plačiau pakalbėti apie projekto sukeltus vargus ir džiaugsmus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

27


Istorija - netradicinė 
Šį automobilį Martynas pažįsta jau labai ilgą laiką. Dar 1996 metais, kuomet Martynas buvo vaikas, vokišką hečbeką įsigijo jo dėdė. Automanas kaip dabar prisimena, jog jau tada griežtų formų automobilis jį sužavėjo. Nenuostabu, 1996 metai, Lietuva dar visai neseniai iškepta nepriklausoma valstybė, atsiskyrusi nuo Tarybų Sąjungos. Importinių automobilių era Lietuvoje tik prasideda. „Opelis“ taip pat tuo metu dar nebuvo senolis.
„Dar vaikystėje šis automobilis turėjo kažką tokio, kas mane sužavėjo. Net nežinau kas būtent, ar tai, kad tokie modeliai sparčiai nyko, ar tas, kad pas dėdę jis buvo visada tvarkingas ir prižiūrėtas, ar visgi keista panelės forma, kuri, sėdint ant galinės sėdynės, visada keistai atrodė“, - priduria Martynas.
Praėjo nemažai metų, bet dėdė taip ir liko ištikimas „Opeliui“. Nuo vaikystės išlikę sentimentai, Martyno tai pat nepaliko ramybėje. Paskutinius 5 metus, jis nedavė dėdei ramybės, vis krepštelėdamas per šoną, kad kai tik nuspręs, jog atėjo laikas išsiskirti su automobiliu – Martynas bus pirmas ir vienintelis pirkėjas sąraše. Ir pagaliau jam pavyko! Po 21 metų, „Opelis“ atsikraustė į Martyno garažą.

REKLAMA

1


Visos legendos apie naktinių „Opelių“ rūdžių pasiklausymus garažuose šiam „Kadett“ nelabai galiojo. Kėbulas, pagal savo amžių ir tai, kad 21 metus važinėjo Lietuvos keliais, buvo galima sakyti - labai neblogo stovio. Kelios tvarkomos vietos ir tik keli pavirinimai. Martynas nieko nelaukdamas ėmėsi restauravimo darbų.

2


Vaikinas dar prieš pradėdamas visus darbus žinojo, kad priekyje tūnantis motoras bus išluptas, o jo vietą pakeis galingesnis ir azartiškiau veikiantis - 2 litrų, 16 vožtuvų, keturių cilindrų atmosferinis jėgos agregatas, kuris būdavo montuojamas į „Kadett GSI“ ar aibę kitų „Opel“ modelių.

REKLAMA
REKLAMA

3


Variklis buvo pilnai ardomas, smėliuojamas, dažomas. Renkamas iš naujo.
Pradėjus pirmuosius darbus, Martynas savo garaže jau turėjo naujus sportbačius - „Speedline Mistral“, 16 colių skersmens ir 8 colių pločio.
Ratus įsigijo be dangtelių. Pažiūrėjęs, kiek kainuoja originalių „Mistral“ dangtelių komplektas, Martynas suprato, kad kaina nėra adekvati, todėl dangtelius pasigamino pats.
Vienas įdomesnių sprendimų - panoraminis stoglangis. Kadangi stogas jau buvo sugadintas, su tiems laikams būdingu stoglangiu, kuris Martynui labai nepatiko, kilo mintis padaryti kažką įdomesnio. Turbūt kiekvienam, plika akimi matoma, kad šis „Opelio“ kėbulas labai giminingas pirmosios kartos „Volkswagen Golf “kėbului, kuris tais laikais ir buvo jo tiesioginis konkurentas. Pasidomėjęs, kad į „MK1 Golf“ deda stogą nuo „Renault Twingo“, Martynas nieko nelaukė ir nusipirko tokį patį. Pasirodo, ne taip jau viskas ir panašu. Skirtumas tarp „Kadett“ ir „Golf“ stogų yra 14 centimetrų. „Opelio“ stogas trumpesnis, dėl nuožulnesnės galinės dalies, tad ir „Twingo“ panoraminis stoglangis šiam vokiečiui buvo per didelis.
„Darbo su tėčiu turėjome per akis. Tas stogas surijo kokius keturis savaitgalius, bet rezultatas gavosi neblogas“, - pasakoja Martynas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

8


Restauravus dugną, atėjo eilė važiuoklei. Visa važiuoklė dedama nuo „Kadett GSI“ modelio. Reguliuojamo aukščio amortizatoriai buvo sumontuoti nuo „Kadett E“. Vis dėlto, šis sprendimas nepasiteisino, nes šiam modeliui skirti komponentai neleido sužeminti automobilio tiek kiek norėjo projekto autorius. Teko ne vieną kartą perdarinėti važiuoklę, kol galų gale „Opelis“ pasidavė nagingų automanų bandymams jį patupdyti arčiau žemės.
Interjero detalės taip pat buvo paimtos iš „Kadett GSI“ modelio, priekinės sėdynės – iš sportiškos „Kadett GSI“ versijos, o gale esantys krėslai - iš „GSI“ ir senojo modelio paimtų sėdynių hibridas. Tvirtinimai ir konstrukcijos buvo paimtos iš senojo modelio, prietaisų skydelis iš „GSI“.

REKLAMA

5


Apskritai, Martynas prie šio projekto praleido 8 mėnesius. Per šį laikotarpį teko atlikti nemažai sudėtingų darbų arba praleisti ne vieną valandą bandant surasti tinkamą ir norimą detalę.
„Jeigu prireikdavo detalių būtent šiam modeliui - pasiruoškite problemai. Parduotuvių kataloguose tokio modelio jau nebėra. Gerai yra tai, jog dauguma detalių galima sudėti naujesnio - „Kadett E“ modelio. Tuo tarpu apdailos detales teko siųstis daugiausiai iš Vokietijos. „GTE“ apdailas teko surinkti iš trijų skirtingų komplektų, nes surasti pilną yra pakankamai sudėtinga“, - apie sudėtingas paieškas pasakoja Martynas.
Pirmasis išbėgimas į žaidimų aikštelę buvo planuojamas rugpjūčio gale, renginyje „Low as Bass“. Likus kelioms dienoms vyko pirmi testavimai, kurie nepraėjo be nesklandumų. Vieną dieną neveikė spidometras. Kitą dieną - dingo tepalo slėgis. Iki renginio likus vos kelioms dienoms Martynas nepasidavė.

REKLAMA

25


 
„Low as Bass“ dalyviai buvo įspėti, jog automobiliai privalo stovėti parodoje penktadienio vakarą. Tuo tarpu penktadienio rytas Martyno garaže atrodė štai taip: „Penktadienio rytą gavome siurblį, apsukome kelis ratus. Supratę, jog automobilis veikia tinkamai, pajudėjome link dirbtuvių, kuriose atliktų ratų suvedimą“, - apie nervingą rytą pasakoja šio projekto autorius.
„Atlikę tai, keliavome ne namo, o tiesiai į renginį, vykstantį Latvijoje“.
Štai kaip gyvena žmonės, pamišę dėl automobilių. Kai tikro automano venomis teka tepalas, o ne kraujas. Labai daug tenka matyti ir girdėti projektų, kurie buvo pradėti su dideliu užsidegimų, bet taip ir nepabaigti, dėl perdegimo, ar nusvirusių rankų. Ne visiem užtenka valios, nervų ir pastangų. Žinau, nes ir pats esu ne kartą su tuo susidaręs… Vertinu tokį užsidegimą ir meilę tam, ką žmonės daro.
Ačiū Martynui, kad rodo teisingą pavyzdį Lietuvos automanams. Thumbs UP!!!!

GALERIJA


REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų