REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS



Tikriausiai nereikia niekam pasakoti, kam yra skirti saugos diržai automobiliuose, tačiau tikriausiai ne kiekvienas žino kam jie atsirado ir kada jie atsirado. Na kam ar dėl kokios priežasties lyg ir aišku – saugoti mūsų gyvybes, bet kaip ir dauguma naujų inovacijų automobiliuose, taip ir į saugos diržus vairuotojai žiūrėjo labai skeptiškai.
Iš tiesų apie saugos diržų atsiradimą galima pasikapstyti ir po žilą senovę, kai dar prieš keturis tūkstančius metų Odisėjas, keliaudamas iš Trojos, prisirišo diržais, kad audringoje jūroje išsilaikytų laive. Kiek tame tiesos nelabai aišku, bet apie tai užsimenama.
Užtat pirmieji saugos diržai automobiliuose, pagal paskirtį pritaikyti buvo dar 1902 metais, automobilių lenktynėse Niujorke. Tada elektromobilį pavadinimu “Torpeda” vairavęs inžinierius Volteris Berkeris, nusprendė dėl saugumo prie sėdynės prisijuosti diržais. Ir kaip žinojęs, įvyko avarija, kai jo automobilis užsikabino už strypo kyšojusio iš žemės ir įsirėžė į publiką. Per incidentą žuvo porą žmonių, bet didesnių nuostolių pavyko išvengti, o tuo tarpu ekipažo įgula liko be jokio įbrėžimo, nes juos išgelbėjo savadarbiai saugos diržai, tad šis incidentas tapo savotiška reklama būsimai inovacijai, kuri šiuo metu tapo įprasta atributika mūsų automobiliuose.
Taip 1907 metais buvo užpatentuota saugos diržų technologija. Žmogus pasiglemžęs šią idėją yra Prancūzas, Giustavas Libau. Bėda ta, kad maždaug iki šeštojo dešimtmečio pradžios, jie buvo naudojami tik aviacijoje, tačiau pirmi žingsniai ir sėkla buvo pasėta. Nemažai laiko praleidęs aviacijoje, inžinierius Nilsas Bolinas, kūręs katapultavimosi sistemas, perėjo į automobilių pramonę, o konkrečiau į „Volvo". Jis puikiai žinojo, kokiu greičiu susidūrimo atveju žmogus išlekia iš kėdės ir suprato, kad būtina sugalvoti būdą, kaip jį ten išlaikyti. Jam teko gerokai pasukti galvą išrandant rodos tokį paprasta mechanizmą, bet jo tikslas buvo sukurti tokį diržą, kuris smūgio jėgą priims virš klubų ir krūtinės ląstos, nes tai – tvirčiausios žmogaus kūno vietos. Diržas turėjo būti paprastai naudojamas ir lengvai reguliuojamas. Prireikė daug laiko, kol pagaliau pasaulį pamatė tritaškį saugos diržą.


1959 metais pasaulį išvydo pirmieji automobiliai kurie turėjo saugos diržus. Tai buvo „Volvo PV544"″ ir „Volvo Amazon”. Nilso Bolino išradimas buvo užpatentuotas atviru patentu, kad kiekvienas automobilių gamintojas galėtų savo produkcijoje šiuos diržus montuoti nemokamai, o kaip ir buvome užsiminę straipsnio pradžioje, ne kiekvieną vairuotoją džiugino tokia naujovė. Pagrindinis nusiskundimas buvo, jog jie varžė jų laivę, tačiau išradėjas buvo kantrus. Jis tikėjo, kad laikui bėgant visuomenė tai priims ir po kelerių metų pamažu viskas ėmė keistis. Vairuotojai pradėjo suprasti diržų naudą.
„Volvo" specialistai atliko 30 000 eismo įvykių analizę ir JAV saugaus eismo problemų konferencijoje pateikė gautus duomenis. Paaiškėjo, kad naudojant tritaškius saugos diržus pavojus eismo įvykių metu patirti traumą sumažėjo 50-60 proc. Inžinieriai iškėlė naują uždavinį – išsaugoti dar daugiau žmonių gyvybių, tad nuo 1967 m. visuose automobiliuose saugos diržai buvo pradėti montuoti ne tik priekyje, bet ir galinėse sėdynėse bei kaip žinome tai tapo standartinės sąrangos dalimi.

Tobulėjimo laikotarpis


Maždaug prieš 30 metų Japonai išrado pripučiamus saugos diržus, tačiau jie niekada nebuvo naudojami. Šiai dienai kompanija „Ford" pristatė savo pripučiamus saugos diržus, kurie yra paremti Japonų technologija. Naujos kartos saugos diržai sumažina spaudimą krūtinės srityje, kaklo raumenys mažiau įtempiami, vidaus organai yra geriau apsaugomi nuo sužeidimų avarijos atveju. Tokie saugos diržai pripučiami per 40 milisekundžių, o ir vizualiai pripučiami diržai beveik nesiskiria nuo įprastų. Kiek užtunka 0,2 sekundės?
Ką susidūrimo momentu patiria žmogus labai vaizdžiai ir aiškiai aprašė Prancūzų saugos ekspertas Kristianas Žerondo:


„Prabėgus 0,026 s po smūgio įsispaudžia bamperis. Jėga, trisdešimt kartų viršijanti automobilio svorį, sulaiko jo judėjimą priekinių sėdynių linijoje, o keleiviai, jei jie neprisisegę saugos diržais, toliau juda automobilio salone 80 km/val. greičiu. Po 0,039 s vairuotojas kartu su sėdyne pajuda į priekį 15 centimetrų. Prabėgus 0,044 s jis krūtinės ląsta trenkiasi į vairą. Po 0,05 s greitis sumažėja tiek, kad automobilį ir visus jo keleivius pradeda veikti 80 kartų jų svorį viršijanti jėga. Po 0,068 s vairuotojas 9 tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydelį. Prabėgus 0,092 s vairuotojas ir šalia jo sėdintis keleivis trenkiasi galvomis į priekinį stiklą ir patiria mirtinas traumas. Po 0,1 sekundės ant vairo pakibęs vairuotojas bloškimas atgal, bet jis jau negyvas. Prabėgus 0,11 sekundės, automobilis pamažu atvažiuoja atgal. Po 0,113 sekundės už vairuotojo sėdintis keleivis, jei ir jis neprisisegęs, atsiranda su vairuotoju vienoje linijoje ir smogią į jį dar kartą. Po šio smūgio jis taip pat patiria mirtinų traumų.
Prabėgus 0,15 sekundės automobilyje įsivyrauja tyla, kurią trikdo tik krentančių stiklų keliamas garsas, susidūrimo vietą apgaubia dulkės. Viskas įvyksta greičiau negu per dvi dešimtąsias sekundės dalis.”
Labai daug veiksmo per tokį trumpą laiką ar ne? Verta pamąstyti. Todėl raginame visus: PRISISEKITE SAUGOS DIRŽUS!



Tikriausiai nereikia niekam pasakoti, kam yra skirti saugos diržai automobiliuose, tačiau tikriausiai ne kiekvienas žino kam jie atsirado ir kada jie atsirado. Na kam ar dėl kokios priežasties lyg ir aišku – saugoti mūsų gyvybes, bet kaip ir dauguma naujų inovacijų automobiliuose, taip ir į saugos diržus vairuotojai žiūrėjo labai skeptiškai.
Iš tiesų apie saugos diržų atsiradimą galima pasikapstyti ir po žilą senovę, kai dar prieš keturis tūkstančius metų Odisėjas, keliaudamas iš Trojos, prisirišo diržais, kad audringoje jūroje išsilaikytų laive. Kiek tame tiesos nelabai aišku, bet apie tai užsimenama.
Užtat pirmieji saugos diržai automobiliuose, pagal paskirtį pritaikyti buvo dar 1902 metais, automobilių lenktynėse Niujorke. Tada elektromobilį pavadinimu “Torpeda” vairavęs inžinierius Volteris Berkeris, nusprendė dėl saugumo prie sėdynės prisijuosti diržais. Ir kaip žinojęs, įvyko avarija, kai jo automobilis užsikabino už strypo kyšojusio iš žemės ir įsirėžė į publiką. Per incidentą žuvo porą žmonių, bet didesnių nuostolių pavyko išvengti, o tuo tarpu ekipažo įgula liko be jokio įbrėžimo, nes juos išgelbėjo savadarbiai saugos diržai, tad šis incidentas tapo savotiška reklama būsimai inovacijai, kuri šiuo metu tapo įprasta atributika mūsų automobiliuose.
Taip 1907 metais buvo užpatentuota saugos diržų technologija. Žmogus pasiglemžęs šią idėją yra Prancūzas, Giustavas Libau. Bėda ta, kad maždaug iki šeštojo dešimtmečio pradžios, jie buvo naudojami tik aviacijoje, tačiau pirmi žingsniai ir sėkla buvo pasėta. Nemažai laiko praleidęs aviacijoje, inžinierius Nilsas Bolinas, kūręs katapultavimosi sistemas, perėjo į automobilių pramonę, o konkrečiau į „Volvo". Jis puikiai žinojo, kokiu greičiu susidūrimo atveju žmogus išlekia iš kėdės ir suprato, kad būtina sugalvoti būdą, kaip jį ten išlaikyti. Jam teko gerokai pasukti galvą išrandant rodos tokį paprasta mechanizmą, bet jo tikslas buvo sukurti tokį diržą, kuris smūgio jėgą priims virš klubų ir krūtinės ląstos, nes tai – tvirčiausios žmogaus kūno vietos. Diržas turėjo būti paprastai naudojamas ir lengvai reguliuojamas. Prireikė daug laiko, kol pagaliau pasaulį pamatė tritaškį saugos diržą.


1959 metais pasaulį išvydo pirmieji automobiliai kurie turėjo saugos diržus. Tai buvo „Volvo PV544"″ ir „Volvo Amazon”. Nilso Bolino išradimas buvo užpatentuotas atviru patentu, kad kiekvienas automobilių gamintojas galėtų savo produkcijoje šiuos diržus montuoti nemokamai, o kaip ir buvome užsiminę straipsnio pradžioje, ne kiekvieną vairuotoją džiugino tokia naujovė. Pagrindinis nusiskundimas buvo, jog jie varžė jų laivę, tačiau išradėjas buvo kantrus. Jis tikėjo, kad laikui bėgant visuomenė tai priims ir po kelerių metų pamažu viskas ėmė keistis. Vairuotojai pradėjo suprasti diržų naudą.
„Volvo" specialistai atliko 30 000 eismo įvykių analizę ir JAV saugaus eismo problemų konferencijoje pateikė gautus duomenis. Paaiškėjo, kad naudojant tritaškius saugos diržus pavojus eismo įvykių metu patirti traumą sumažėjo 50-60 proc. Inžinieriai iškėlė naują uždavinį – išsaugoti dar daugiau žmonių gyvybių, tad nuo 1967 m. visuose automobiliuose saugos diržai buvo pradėti montuoti ne tik priekyje, bet ir galinėse sėdynėse bei kaip žinome tai tapo standartinės sąrangos dalimi.

Tobulėjimo laikotarpis


Maždaug prieš 30 metų Japonai išrado pripučiamus saugos diržus, tačiau jie niekada nebuvo naudojami. Šiai dienai kompanija „Ford" pristatė savo pripučiamus saugos diržus, kurie yra paremti Japonų technologija. Naujos kartos saugos diržai sumažina spaudimą krūtinės srityje, kaklo raumenys mažiau įtempiami, vidaus organai yra geriau apsaugomi nuo sužeidimų avarijos atveju. Tokie saugos diržai pripučiami per 40 milisekundžių, o ir vizualiai pripučiami diržai beveik nesiskiria nuo įprastų. Kiek užtunka 0,2 sekundės?
Ką susidūrimo momentu patiria žmogus labai vaizdžiai ir aiškiai aprašė Prancūzų saugos ekspertas Kristianas Žerondo:


„Prabėgus 0,026 s po smūgio įsispaudžia bamperis. Jėga, trisdešimt kartų viršijanti automobilio svorį, sulaiko jo judėjimą priekinių sėdynių linijoje, o keleiviai, jei jie neprisisegę saugos diržais, toliau juda automobilio salone 80 km/val. greičiu. Po 0,039 s vairuotojas kartu su sėdyne pajuda į priekį 15 centimetrų. Prabėgus 0,044 s jis krūtinės ląsta trenkiasi į vairą. Po 0,05 s greitis sumažėja tiek, kad automobilį ir visus jo keleivius pradeda veikti 80 kartų jų svorį viršijanti jėga. Po 0,068 s vairuotojas 9 tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydelį. Prabėgus 0,092 s vairuotojas ir šalia jo sėdintis keleivis trenkiasi galvomis į priekinį stiklą ir patiria mirtinas traumas. Po 0,1 sekundės ant vairo pakibęs vairuotojas bloškimas atgal, bet jis jau negyvas. Prabėgus 0,11 sekundės, automobilis pamažu atvažiuoja atgal. Po 0,113 sekundės už vairuotojo sėdintis keleivis, jei ir jis neprisisegęs, atsiranda su vairuotoju vienoje linijoje ir smogią į jį dar kartą. Po šio smūgio jis taip pat patiria mirtinų traumų.
Prabėgus 0,15 sekundės automobilyje įsivyrauja tyla, kurią trikdo tik krentančių stiklų keliamas garsas, susidūrimo vietą apgaubia dulkės. Viskas įvyksta greičiau negu per dvi dešimtąsias sekundės dalis.”
Labai daug veiksmo per tokį trumpą laiką ar ne? Verta pamąstyti. Todėl raginame visus: PRISISEKITE SAUGOS DIRŽUS!

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų